Veganizmas tai gyvenimo būdas, kurį propoguojantys žmonės atsisako gyvulinės kilmės produktų arba stengiasi kiek įmanoma minimalizuoti jų vartojimą. Tokius produktus jie pakeičia augalinės kilmės, arba veganiškais produktais. Veganai atsisako maisto, drabužių, cirkų ir bet kokių dalykų, kurių eigoje yra išnaudojami arba kankinami kiti gyvi padarai.
Egzistuoja keletas pagrindinių veganizmo rūšių, tačiau visus juos vienija bendras dalykas – augalinė dieta. Veganai atsisako tokio maisto kaip: mėsa (įskaitant žuvį ir jūros gerybes), kiaušiniai, pieno produktai ir medus.
Tokie žmonės taip pat vengia vietų, naudojančių gyvūnus kaip pramogą ir renkasi higienos ar kosmetikos gamintojus, kurie nenaudoja gyvūnų savo produktų testams.
Pilnavertiška veganiška dieta yra labai įvairi: ji numato subalansuotą augalinių produktų vartojimą. Į trasą eina visas šitas gėris:
Pastaruoju metu veganiškas gyvenimo būdas populiarėja ir veganais žmonės tampa dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vieni atranda savyje užuojautą gyvūnams, kiti rūpinasi aplinka, tretiems labiausiai rūpi jų pačių sveikata, o kai kurie tiesiog mano, jog veganizmas yra „madinga”.
Nepriklausomai kiek altruistiška ar egoistiška mūsų priežastis, tapęs veganu žmogus padaro begalinį žingsnį link to, kad pasaulis būtų laimingesnė, ramesnė ir žalesnė vieta. Kodėl apskritai yra verta tapti veganu? Štai pagrindinės priežastys vienoje trumpoje pastraipoje:
Veganiškas gyvenimo būdas užkerta kelią didžiuliam gyvūnų išnaudojimui, kančioms ir skausmui. Tai taip pat yra vienas iš būdų stipriai sumažinti mūsų įtaką aplinkai, kas ypač svarbu mūsų nestabilaus klimato laikais. Pačiam žmogui subalansuota veganiška mityba gali padėti atskiratyti daugybės lėtinių ligų ir sumažinti jų riziką ateityje. Veganiški produktai kasmet tampa vis labiau prieinami ir leidžiantys pilnavertiškai pakeisti gyvūlinius produktus. Šis gyvenimo būdas leidžia mums ne tik laimingai ir sveikai gyventi, bet ir leisti gyventi kitiems.
Priežasčių būti veganu yra daugybė, ir apie kiekvieną iš jų galima parašyti ne tik atskirą straipsnį, o scenarijų filmui. Nuspręndžiau surinkti visas pagrindines ir svarbiausias priežastis, įvilkti jas į paprastą visiems suprantamą tekstą ir pasidalinti su jumis.
Prieš pradedant, noriu pabrėžti svarbų dalyką: mano manymu, veganizmas yra kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas. Niekada neteisiu visavalgių ir nespaudžių žmonių pereiti prie veganų dietos. Pagrindinė ir svarbiausia šio straipsnio paskirtis – žmonių švietimas apie realias mūsų pasaulio problemas, kurių sėkmingai(arba bent iš jau dalies) padeda išvengti veganizmas.
Vienintelis dalykas ko tikrai prašau – žinoti apie šias problemas, jas suvokti ir pabandyti jas suprasti. Tik turėdami pakankamai žinių mes galim sudėti visus už ir prieš ir padaryti protingą sprendimą.
“…ir ateis laikai, kai žmonės į gyvūnų žudymą žiūrės taip pat, kaip dabar žiūri į žudymą žmonių.”
Leonardo da Vinči
Žmonės vartojo gyvulinius produktus tūkstančius metų, tai yra visiška tiesa. Tačiau visą tą laiką buvo du esminiai skirtumai nuo dabarties: mes dažnai neturėjome kito pasirinkimo, o gyvūnai buvo auginami kitomis sąlygomis. Apie pasirinkimo laisvę dar pakalbėsime žemiau, o dabar pabandykime palyginti kaip gyveno gyvūnai anksčiau ir kaip jie egzistuoja dabar.
Taip, ilgą laiką žmonės augino ir naudojo gyvūnus tam kad išgyventi. Tais ne įtin technologiniais laikais karvės lakstydavo po dideles pievas, kiaulės ramiai maudėsi pelkėse, vištos valgė sliekus ir dėjo kiaušinius joms patogioje vietoje.
Kai ateidavo laikas, tuos gyvūnus užmušdavo ir suvalgydavo, arba parduodavo jų mėsą. Tačiau žmonės jais rūpinosi(bent jau todėl nes juos buvo sunku pakeisti), o pas kai kurias šeimas karvės net turėjo vardus – vis gi šeimos išmaitintojos.
Taigi, gyvūnai tais laikais gyveno sąlyginai natūralų, ramų ir laimingą gyvenimą. Ir nors jie gyvendavo ženkliai trumpiau nei jiems duota Gamtos, tai vis gi buvo svajonių gyvenimas palyginus su tuo, kas yra dabar.
Technoloijų [ir evoliucijos…?] pagalba žmonės sugebėjo atrasti naujus gamybos būdus ir juos pritaikyti agrikultūroje. Mūsų naujos žinios chemijoje ir biologijoje padėjo mums optimizuoti įvairiausius gamybos procesus, tuo pačiu ir gyvūnu auginimo bei naudojimo.
Industrializacija ir vadinamoji “Žalioji Revoliucija”, trukusi nuo 1930 iki 1960, smarkiai padidino derliaus kiekį ir padėjo nugalėtį žiaurų alkį daugeliui pasaulio šalių. Tačiau gyvūnų gyvenimą naujos industrinės fermos pavertė visišku pragaru. Dabartinis jų gyvenimas nei kiek nepanašus į tą sąlyginai harmoningą gyvenimą, koks buvo visus tuos tūkstančius metų.
Apimti noro padidinti pelną ir sumažinti išlaidas, didžioji dalis pasaulio fermerių padarė absoliučiai viską, kad šiuos tikslus pasiekti. To kaina yra ne tik didžiulis stresas visai mūsų planetos aplinkai, bet ir nepakeliamai žiaurus elgesys su gyvūnais.
Verslininkų logika šiuo aspektu yra paprasta: turiu gyvūnų, noriu iš jų išspausti maksimum pelno ir dar noriu kad visa tai man kainuotų kuo mažiau. Jų jausmai, fizinė ar emocinė būklė, natūralūs poreikiai man yra nusispjauti – jie yra tik sunumeruoti daiktai, kurie man neša pajamas, viskas.
Didžioji dalis dabartinių gyvūnų fermų yra sukurtos siekiant kuo daugiau pajamų ir kuo mažiau išlaidų. To pasakoje jos ne tik būna perpildytos, bet ir iš gyvūnų siurbiamos visos sultys, kurios tik gali būti išsiurbtos. Jiems yra suteikiamos tik visiškai minimalios gyvenimo sąlygos – kitaip daryti finansiškai neapsimoka, nes tai didina išlaidas.
Jeigu anksčiau gyvūnai augo sąlyginai natūraliomis sąlygomis, dabar jie yra laikomi narvuose, dėžėse, ir perpildytuose tvartuose. Jų mityba visiškai neprilygsta natūraliai mitybai, juos šeria kuo pigesniu pašaru, ir suteikia jiems tik visiškai minimalias gyvenimo sąlygas.
Gyvūnas šiais laikais yra daiktas, pinigų šaltinis, į jį nebežiūri kaip į išmaitintoją ar žmogaus draugą. Tai yra kandonas, kurį išnaudoja ir išmeta, vos tik jam tapus nebereikalingu ar vos atsiradus galimybei jį pakeisti naujesniu ir labiau pelningu.
Ten, kur ši praktika dar nėra uždraustą, kiaušinius dedančios vištos yra laikomos narvuose. Narvo dydis dažnai yra mažesnis nei a4 popieriaus lapas. Višta visą savo gyvenimą praleidžia stovėdama ant plonos vielos. Ji neturi jokios galimybės ne tik pasisukti ar praskleisti sparnus, bet ir prigulti miegui – ji gali miegoti tik atsirėmusi į narvo sieną.
Štai kaip atrodo vištų gyvenimas narvuose:
Vištų gyvenimas „humaniškuose fermuose” be narvų(cage-free):
Patinėliai viščiukai fermeriams nereikalingi – iš jų mažai finansinės naudos. Jie nededa kiaušinių ir jų auginimas kainuoja brangiau. Jie yra nužudomi dažniausiai jau po kelių savo gyvenimo dienų. Štai kaip tai vyksta:
Kiaulės yra laikomos ne ką geresnėse sąlygose, ypač veisimui skirtos patelės, kurios visą gyvenimą priverstos būti apvaisintos. Kiaulės yra laikomos dėžese, kurių plotis yra nepakankamas tam, kad gyvūnas galėtų bent apsisukti. Miegas, valgymas ir tualetas, viskas vienoje vietoje, labai patogu ir praktiška(bent jau fermeriams).
Išgaruodamas, kiaulių šlapimas išskiria amoniaką(būtent tai, ką mes naudojame tam, kad “pramušti” praradusį sąmonę žmogų). Apart stipraus kvapo(kiaulių uoslė apie 2000 kartų jaustresnė nei žmogaus), didelis kiekis amoniako padaro orą nuodingu – dauguma kiaulių pastoviai kenčią nuo problemų su plaučiais ir negali pilnavertiškai kvepuoti. Fermų darbuotojai taip pat dažnai skundžiasi problemomis, jos dažnai atsiranda net žmonėms, gyvenantys aplink fermą.
Dažniausiai kiaulės visą gyvenimą praleidžia šiose dėžese, tamsioje patalpoje. Tik vieną dieną savo gyvenime jos mato Saulės šviesą – tai diena, kuomet jas sugruda į konteinerius ir vežą į skerdyklą. Taip, o ką tu galvojai, šiaip pavedžioti į lauką nuveda? Ne, kiaulė ne šuo, tai tik daiktas ir mėsos šaltinis.
Kiaulių gyvenimas industrinėse fermuose:
Karvės turi pastoviai duoti maksimalų kiekį pieno, antraip nukenčia verslininkų pelnas. Karvės yra pastoviai apvaisintos ir nieščios, nes tik tada jų organizmas gamina pakankamai pieno, kad fermeriai būtų patenkinti. Gimus veršiukui, jis yra iš karto atimamas iš mamos, ir didžioji dalis veršiukų(ypač patinėliai) yra užmušami per pirmas kelias dienas – iš jų nėra jokios naudos.
Laimingos karvutės ir šeimos išmaitintojos – praeitis. Didžioji dalis mėsos ir pieno dabar gaunama būtent iš industrinių fermų. Žemiau esantys video parodo, kaip atrodo jų realybė. Šie video buvo nufilmuoti JAV ir galima tik spėlioti kas vyksta šalyse, kurios yra mažiau išsivysčiusios ir neturi jokių taisyklių ar reglamentų ties gyvūnų laikymu. Taigi, karvių gyvenimas industrinėse fermuose:
Taip taip, ir šunys su kačiukais nėra vieninteliai kurie tai jaučia. Visiems mums gaila mažų šuniukų, išmestų į gatvę. Mes su neapykanta žiūrim video, kuriame žmogus muša ir kankina šunį ar katiną. Tačiau mes nesuprantam(ar nenorim suprasti?) tai, jog kiti gyvūnai nesiskiria nuo šuns ar katino. Jie taip pat jaučia emocijas ir skausmą, jie taip pat nori ramiai ir pilnavertiškai gyventi.
Tai yra Gamta, taip yra suprogramuota ir šiuo aspektu šiltakraujai gyvūnai visiškai nesiskiria nuo žmonių. Mes visi norime bent jau minimaliai patenkintų natūralių poreikių: būti pavalgę ir pailsėję, jaustis šiltai ir saugiai, gyventi be pastovaus skausmo ir turėti artimuosius šalia.
Tiesiog istoriškai susiklostė taip, jog tie gyvūnai nėra mūsų išrinktieji kompanijonai, o yra tik pelno ir maisto šaltinis. Ir nors dar prieš šimtą metų tokį elgesį būtų galima kažkiek pateisinti, dabar tam nebėra jokios prasmės. Veganiški produktai jau gali visiškai pilnai pakeisti ir atstoti produktus, kurių gaminimas reikalauja tiek skausmo, baimės, negatyvo ir neapykantos.
Mūsų vystymasis ir evoliucija nestovi vietoje, mes judame į priekį. Kažkada žmonės valgė ir aukojo kitus žmones. Žudė vienas kitą beprasmiškai ar dėl menkiausių priežasčių, o ta pati žmonių vergovė buvo normalus dalykas. Dabar mes į tą praeitį žiūrime su siaubu – tai buvo klaidos ir mes nebenorime jų kartoti: supratome jog visi turime universalią teisę gyventi ramiai ir laimingai.
Ir nors mes, žmonės, tūkstančius metų savo poreikius bandydavome patenkinti išnaudodami gyvūnus, dabartinės technologijos mums suteikia vis daugiau ir daugiau nepriklausomybės.
Taip, buvo laikai kuomet mes stengėmes išgyventi, tačiau dabar mes turime pasirinkimą. Ja nebėra būtinybės žudyti ir išnaudoti gyvūnų, mes turimę galimybę be to apsieiti. Esame labiau pažengę ir [protingesni?], nei praeitų tūkstantmečių žmones.
Mes esame žmonės, mes neesame gyvūnai. Mūsų tikslas yra pastovus tobulėjimas, ir mūsų tobulėjimas neturi daryti nelaimingais kitų, tai yra nežmoniška. Būtent sąmoningumas, valia ir galimybė atskirti juodą nuo balto ir net pilko, padarė mus šios planetos karaliais. Ar toks elgesys yra vertas tikrųjų planetos karalių?
“Mes ateiname į šį pasaulį su tikslu padėti kitiems.
Jeigu negalite jiems padėti, bent jau neskaudinkite jų.”Dalai Lama
Pamenu diskutavau su vienu žmogumi, kuris mane labai teisė dėl mitybos pasirinkimo. Vienas iš argumentų buvo:
– Jeigu mes patektumem į negyvenamają salą, aš išgyvenčiau o tu ne. Žinai kodėl? Nes tu tik rinktum uogas ir kokosus visokius, o aš dar medžiočiau ir žvejočiau. Spėk kas turėtų daugiau šansų išgyventi, cha cha.
– Tame ir esmė, kad mes neesam tokioje saloje. Esame pasaulyje, kuriame turime pasirinkimo laisvę. Aš galiu sau leisti nevalgyti gyvūnų, ir pakeičiu tai augaliniais produktais. Patekęs į tokią salą valgyčiau ir gyvūnus, jeigu atsirastų tokia būtinybė. Tačiau kas jeigu tai būtų sala kur jų nėra, kas tada išgyventų?
Istorijos moralė – mes turim galimybę rinktis. Žmogus neturintis jokio kito pasirinkimo gali ramiausiai valgyti gyvūnus – jis nori išgyventi ir tai yra natūralu. Tačiau mūsų pasaulis mums duoda tiek galimybių, jog tapti veganu yra labai paprasta ir labiau verta, nei bet kada anksčiau.
Pilnavertiška veganų dieta gali visiškai pakeisti gyvulinės kilmės produktus. Visas mums reikalingas medžiagas tampa vis lengviau gauti iš augalinės kilmės produktų, o mokslininkai atranda vis daugiau veganiškos dietos privalumų. Apie tai ir bus sekanti mūsų straipsnio dalis.
Pas visavalgius paprastai didžiąją dalį raciono sudaro mėsa, sūris, grietinė ir kiti gyvūliniai produktai. Tokie produktai dažnai turi daug kenksmingų sočiųjų riebalų rūgščių, aukštą kiekį cholesterolio ir nepakankamai vitaminų ar mineralų.
Taip pat ir dabartinė mėsa nebėra tokia kaip anksčiau: siekiant didesnio pelno, pieno produktai ir mėsa yra kimšami antibiotikais, kurie leidžia jiems žymiai ilgesnį laiką išlikti šviežiems. O gyvūnai šeriami genetiškai modifikuotu pašaru, nes taip yra pigiau ir tai gali paskatinti jų augimą.
Pas veganus atvirkščiai, racijonas yra augaliniai produktai, nereikalaujantys antibiotikų ir kito apdorojimo kuris būtinas mėsai ar pieno produktams. To pasekoje veganai apsieina be daugybės nereikalingų ir kenksmingų medžiagų.
Taip pat veganai paprastai turi žemesnį KMI(kūno masės indeksas) ir turi mažiau antsvorio nei visavalgiai. Veganiška dieta labai didina išvengti žmonių žudiko numeris 1: įvairių širdies ir kraujagyslių ligų.
Kompensuojant mėsą ir kitus gyvulinius produktus, subalansuota veganiška dieta numato daug pilno grūdo sėklų, daržovių, vaisių, riešutų ir kito be galo naudingo maisto. Kadangi toks maistas sudaro didžiąją dalį veganų racijono, jų organizmas dažniausiai gauna pakankamą kiekį įvairių naudingų medžiagų.
Tyrimai atlikti Harvarde, JAV ir Naujojoje Zelandijoe nustatė , jog veganiška dieta paprastai turi ženkliai daugiau skaidulinių medžiagų, antioksidantų, įvairių mineralų ir vitaminų. Tokia mityba suteikia daugybę privalumų sveikatai:
Viena iš pagrindinių aplinkos taršos priežasčių yra fermos. Gyvūnų auginimas reikalauja milžiniško ploto, kaip ir jų maisto auginimas. Taip pat yra reikalingi labai dideli kiekiai vandens.. Būtent dėl šios priežasties yra taip intensyviai kertami miškai ir „džiovinamos” upės bei ežerai.
Gyvulinės kilmės produktai žmonijai suteikia tik 18% maistingų kalorijų ir 37% baltymų. Tačiau šių produktai gamyba yra atsakinga už 83% apdirbamos žemės ir už 58% visų agrikultūrinių šiltnamio dūjų.
Atsisakius mėsos ir pieno produktų, mūsų apdirbamos žemės plotų poreikis sumažėja 75%. Mažiau apdirbamos žemės = daugiau namų laukiniams gyvūnams, kurių namus mes kertame ir deginame, paruošdami naujus žemės plotus fermoms.
Šiuo metu 86% žinduolių visame pasaulyje sudaro fermų gyvūnai ir žmonės. Laukiniai gyvūnai yra verčiami palikti savo namus, daugelis jų miršta ar net nyksta.
Įvairūs pupiniai augalai(pvz. žirniai) yra puikus gyvulinių baltymų pakaitalas, reikalauja labai mažai ploto augimui ir išskiria mažai dūjų. Lyginant su žirniais, jautienos auginimas ir gamyba reikalauja 1800 kartų daugiau žemės ploto ir išskiria 72 kartus daugiau dujų, turinčių įtaką klimatui.
Gyvūnų maitinimas augaliniais produktais yra visiškai nepraktiška – didžioji dalis naudingų ir maistingų medžiagų tampa mėšlu ir tik mažoji dalis prisideda prie pačios mėsos masės augimo. Mėšlas teršia upes ir ežerus, to pasekoje negatyviai paveikia daugelį laukinių gyvūnų ir žmonių.
Bakterijos, padidėjęs dumblų kiekis ir gėrimui netinkamas vanduo upėse ir ežeruose. Miškų kirtimas, laukinių gyvūnų mirtys – tai tik maža dalis kainos, kurią Gamta moka už žmonių fermas.
Pastaruoju metu mokslininkai investuoja vis daugiau laiko ir jėgų į tyrimus apie klimato kaitą. Per paskutinius du dešimtmečius buvo atlikta daug tyrimų tam, kad atrasti svarbiausias šilnamio efekto priežastis. Ir taip, teisingai spėjate, viena iš pagrindinių priežasčių yra gyvulininkystė.
Apie 74 milijardai gyvūnų visame pasaulyje yra auginami maistui. Visi jie išskiria milžiniškus kiekius dujų, kurios vadinasi metanas. Šios dujos daro didelę įtaką klimato kaitai – metano šiltnamio efektas yra daugiau kaip 20 kartų stipresnis nei anglies dioksido.
Gyvulininkystė taip pat atsakinga už 65% azoto oksido atmosferoje, kurio šiltnamio efektas yra 300 kartų stipresnis nei anglies dioksido.
Veganiška dieta tai didžiulis žingsnis link kovos su klimato kaita ir aplinkos problemomis. Štai tik keletas iš daugelio palyginimų:
Ir kuo greičiau žmonija tai supras, tuo geriau visiems. Rinkdamiesi veganizmą mes užkertame kelią gyvūnų išnaudojimui, ir stipriai sumažiname mūsų įtaką aplinkai ir klimatui. Mes sutaupome daug vandens, mažiname miškų kirtimą ir stabdome gyvūnų medžiojimą dėl kailinių, odos ir kitų dabar pilnai pakeičiamų dalykų.
Dideliai daliai pasaulio nebėra prasmės laikytis senamadiškos mitybos: veganai gyvena visiškai pilnavertišką gyvenimą, pakeisdami viską augaliniais produktais. Net tampant vegetaru žmogus padaro didelį žingsnį link žalesnio pasaulio, kuriame mažiau skausmo.
Papasakojau visas svarbiausias veganizmo priežastis ir problemas, kurias šis gyvenimo būdas padeda išspręsti. Vegalybėje mes nieko neverčiame tapti veganais, mūsų pagrindinis tikslas yra žmonių edukacija.
Nori išbandyti veganišką gyvenimo būdą? Turiu puikią naujieną: šiais laikais tai yra lengviau nei bet kada anksčiau, ir jau tikrai lengviau nei dauguma galvoja. Sekančiam straipsnyje papasakosiu kaip saugiai ir be streso atrasti harmoniją augalinių produktų pasaulyje!