Kuo veganai skiriasi nuo vegetarų?
Veganizmas ir vegetarizmas
Vegetariškos mitybos užuominos siekia net 700 metų pr. Kr., o tuo tarpu veganiška mityba susiformavo šiek tiek vėliau, tačiau šiuo metu gauna vis daugiau medijos dėmesio. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius panašumus ir skirtumus tarp šių dviejų mitybų, tuo pačiu aptarsime, kokį poveikį šios alternatyvios dietos turi mūsų sveikatai, planetai ir gyvūnams.
Kas yra vegetariška mityba?
Yra išskiriamos 4 pagrindinės vegetarizmo rūšys:
- Lakt-ovo vegetarai: Vegetarai, kurie atsisako vartoti mėsą ir žuvį, tačiau valgo pieno produktus ir kiaušinius.
- Lakto vegetarai: Vegetarai, kurie atsisako vartoti mėsą, žuvį ir kiaušinius, tačiau valgo pieno produktus.
- Ovo vegetarai: Vegetarai, kurie atsisako vartoti visus gyvulinės kilmės produktus, išskyrus kiaušinius ir medų.
- Veganai (griežtieji vegetarai): Vegetarai, kurie atsisako vartoti visus gyvulinės kilmės produktus.
Kas yra veganiška mityba?
Veganiška mityba dažnai yra apibūdinama kaip griežčiausia vegetarizmo forma. Pasak „Vegan Society“, veganizmas, priešingai nei vegetarizmas, yra ne dieta, o gyvenimo būdas, kuriuo stengiamasi neprisidėti prie jokios gyvų būtybių kančios ir žiauraus elgesio ne tik maisto, bet ir kitų gyvenimo aspektų atžvilgiu.
Veganai nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų, įskaitant ir želatiną, karminą, pepsiną, išrūgas, omega 3(gautą iš žuvies), taip pat ir kai kurias vitamino D3 formas. Taip pat veganai nevalgo medaus.
Vegetarai ir veganai dėl panašių priežasčių atsisako valgyti gyvūninius produktus: tai gali būti etinės, aplinkos apsaugos ar sveikatos priežastys. Etiniu požiūriu vegetarai priešinasi gyvūnų žudymui dėl maisto, tačiau mano, kad yra priimtina vartoti šalutinius gyvulinius produktus, tokius kaip pienas ir kiaušiniai, jei gyvūnai laikomi tinkamomis sąlygomis.
Tuo tarpu veganai vengia visų šalutinių gyvulinių produktų, nes, jų manymu, tai turi didžiausią poveikį gyvūnams, taip pat ir jų pačių sveikatai ir aplinkai.
Siekimas išvengti visų formų gyvūnų išnaudojimo yra priežastis, kodėl veganai atsisako ir pieno produktų bei kiaušinių.
Vegetariškų ir veganiškų dietų mitybos aspektai
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie maitinasi vegetariška ar veganiška mitybomis, gauna mažai cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių.
Šios dietos taip pat turi daug vitaminų, mineralų, ląstelienos ir sveikų augalų junginių, abiejose mitybose yra daug maistinių medžiagų turinčio maisto – tai gali būti vaisiai, daržovės, sveiki grūdai, riešutai, sėklos ir sojos produktai.
Kita vertus, blogai suplanuota vegetariška ir veganiška mitybos gali neužtikrinti subalansuoto geležies, cinko, kalcio, jodo ir ypač pakankamo vitamino B12 gavimo.
Kadangi abiejose dietose yra gaunama nedaug vitamino B12 bei omega-3 riebiųjų rūgščių, dėl šios priežasties asmenims, besimaitinantiems augaline mityba, patariama gerti vitamino B12 papildus ir užtikrinti įvairių maistinių medžiagų balansą valgant įvairų maistą, kurio pagrindas – ankštiniai produktai.
Veganiška ir vegetariška mityba. Kuri sveikesnė?
Remiantis „Amerikos mitybos ir dietologijos akademijos“, „Kanados dietologijos asociacijos“ bei „Pasaulio sveikatos organizacijos“ ataskaitomis bei dar keliomis mokslinėmis apžvalgomis, tiek vegetariška, tiek veganiška mityba yra tinkama visais gyvenimo tarpsniais (vaikams, paaugliams, senyvo amžiaus asmenims, nėščiosioms ir žindyvėms), jei dieta suplanuota tinkamai.
Tačiau nepakankamas maistinių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebiųjų rūgščių, kalcio, vitamino D ir B12 suvartojimas gali neigiamai paveikti įvairius sveikatos aspektus, įskaitant psichinę ir fizinę asmens sveikatos būklę.
Dėl šios priežasties tiek vegetarai, tiek veganai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į mitybos strategijas, skirtas padidinti maistinių medžiagų pasisavinimą iš augalinio maisto, griežtai apsvarstyti savo maistinių medžiagų dienos normos analizę, išmatuoti jų kiekį kraujyje ir atitinkamai vartoti papildus.
Keletas tyrimų, kuriuose vegetariškos dietos tiesiogiai lyginamos su veganiškomis dietomis, praneša, kad veganai turi šiek tiek mažesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu, širdies ligomis ir įvairaus pobūdžio vėžiu nei vegetarai.
Be to, veganai paprastai turi mažesnį kūno masės indeksą (KMI) nei vegetarai ir atrodo, kad senstant jie priauga mažiau svorio.
Tačiau dauguma iki šiol atliktų tyrimų buvo stebėjimo pobūdžio, o tai reiškia, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kuris veganiškos dietos aspektas sukelia šį poveikį, arba patvirtinti, kad mityba yra vienintelis asmens sveikatos būklę lemiantis veiksnys.
Veganizmas – tai daugiau, nei mityba
Nors tiek vegetarai tiek veganai vengia gyvulinės kilmės produktų panašiais tikslais, veganai į tai žiūri kiek plačiau nei į dietą – veganizmas, kaip ir minėjome anksčiau, yra laikomas gyvenimo būdu, tvirtai susijusiu su gyvūnų teisėmis.
Etinio veganizmo šalininkai mano, kad gyvūnai turi teisę būti laisvi nuo žmonių išnaudojimo bet kokiais tikslais. Dėl šios priežasties veganai nepritaria medžioklei bei žvejybai, nesilanko zoologijos soduose, žirgų lenktynėse, rodeo ir cirkuose, kurių pasirodymams yra naudojami gyvūnai.
Veganai taip pat nenešioja rūbų iš odos, kailio, vilnos ir šilko, priešinasi eksperimentams ir testavimui su gyvūnais kosmetikos ir mokslo tikslams.
Veganizmas aktyviai propaguoja alternatyvas, kurios būtų naudingos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
Pastaruoju metu, daugelis aplinkosaugininkų pereina prie augalinės mitybos dėl mažo jos poveikio planetos ištekliams ir gyvūnams bei naudos, kurią veganizmas suteikia kovojant prieš klimato kaitą.
Apibendrinimui: esminiai skirtumai tarp veganų ir vegetarų
- Vegetarai ir veganai dėl panašių priežasčių vengia vartoti gyvulinius produktus, tačiau tai daro skirtingai.
- Egzistuoja keli pagrindiniai vegetarų tipai. Tuo tarpu veganai yra laikomi griežčiausiais vegetarais, nes atsisako visų gyvulinės kilmės produktų.
- Abi mitybos yra laikomos tinkamomis visais gyvenimo tarpsniais, tačiau būtent subalansuota veganiška dieta gali suteikti papildomos naudos sveikatai.
- Tiek vegetarams, tiek veganams svarbu gerai suplanuoti savo mitybą, kad būtų išvengta medžiagų trūkumo ir sveikatos problemų.