Kuo veganai skiriasi nuo vegetarų?

Šie du žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, bet jie nereiškia to paties. Trumpiausias atsakymas toks: vegetaras nevalgo mėsos, o veganas atsisako visų gyvūninės kilmės produktų ir dažniausiai tuo neapsiriboja vien maistu.

Praktikoje skirtumas svarbus ne tik dėl etikėčių. Nuo jo priklauso, ką žmogus valgo kasdien, kokius produktus perka, kaip planuoja mitybą ir kokių principų laikosi už virtuvės ribų.

Trumpai, koks pagrindinis skirtumas?

Vegetarai atsisako mėsos ir žuvies, tačiau dalis jų valgo kiaušinius, pieno produktus arba abu. Veganai nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų: mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno, medaus, želatinos ir kitų gyvūninių ingredientų.

Dar svarbiau tai, kad veganizmas dažniausiai suprantamas kaip platesnė etinė pozicija. Veganai paprastai vengia ne tik gyvūninio maisto, bet ir odos, kailio, kosmetikos su gyvūniniais ingredientais ar bandymais su gyvūnais.

Kas laikoma vegetaru?

Vegetarizmas apima kelis modelius. Visus juos vienija mėsos ir žuvies atsisakymas, tačiau požiūris į kitus gyvūninius produktus skiriasi.

Dažniausios vegetarizmo rūšys

• Lakto-ovo vegetaras valgo pieno produktus ir kiaušinius, bet nevalgo mėsos ir žuvies.
• Lakto vegetaras valgo pieno produktus, bet nevalgo nei mėsos, nei žuvies, nei kiaušinių.
• Ovo vegetaras valgo kiaušinius, bet atsisako mėsos, žuvies ir pieno produktų.

Svarbu nepainioti susijusių sąvokų. Pescataras valgo žuvį, todėl jis nėra vegetaras. Fleksitaras dažniausiai valgo augalinį maistą, bet kartais valgo mėsą ar žuvį, todėl tai irgi ne vegetarizmas.

Kas laikoma veganu?

Veganas atsisako visų gyvūninės kilmės produktų ir stengiasi kiek įmanoma mažinti gyvūnų išnaudojimą kasdienybėje. Kitaip tariant, veganizmas paprastai yra ne tik dieta, bet ir praktinis gyvenimo principas.

Dažniausiai tai reiškia, kad veganas vengia:

• mėsos, žuvies ir jūros gėrybių,
• kiaušinių ir pieno produktų,
• medaus ir kitų bičių produktų,
• želatinos, kai kurių gyvūninės kilmės dažiklių ar priedų,
• odos, kailio, vilnos, kai tai prieštarauja jo etiniams pasirinkimams.

Mitybos palyginimas, ką valgo vegetarai ir veganai?

Kodėl žmonės renkasi vegetarizmą arba veganizmą?

Motyvai dažnai persidengia. Vieni pradeda nuo noro valgyti lengviau ir sveikiau, kitiems svarbiausia gyvūnų gerovė, tretiems - aplinkos poveikis ar religiniai įsitikinimai. Tačiau skirtumas paprastai atsiranda ten, kiek toli žmogus nori eiti.

Vegetarui gali pakakti atsisakyti skerdžiamų gyvūnų mėsos. Veganui dažniau svarbu atsisakyti visko, kas susiję su gyvūno naudojimu žmogaus tikslams, net jei gyvūnas dėl to nėra tiesiogiai nužudomas.

Sveikata, ar vienas variantas geresnis?

Tiek vegetariška, tiek veganiška mityba gali būti visavertė. Esmė yra ne pavadinimas, o tai, iš ko sudarytas kasdienis racionas. Vegetaras, valgantis daug saldumynų ir mažai daržovių, nebūtinai maitinsis geriau už veganą, kuris valgo ankštinius, pilno grūdo produktus, daržoves ir praturtintus produktus.

Praktiškai abiem grupėms verta atkreipti dėmesį į tuos pačius dalykus:

• Vitaminą B12. Veganams jis būtinas papildomai. Vegetarai jo gali gauti iš maisto, bet ir jiems verta kartais pasitikrinti rodiklius.
• Vitaminą D. Lietuvoje tai dažna tema nepriklausomai nuo mitybos tipo.
• Baltymus. Jų pakanka, jei racione reguliariai yra ankštinių, tofu, pieno produktų arba kitų baltymingų produktų.
• Geležį, kalcį, jodą ir omega-3. Apie juos verta galvoti iš anksto, o ne tada, kai atsiranda trūkumo simptomai.

Jei žmogus tik pradeda, praktiškiausia ne ieškoti tobulo plano, o turėti 5-6 paprastus, nuolat kartojamus patiekalus. Pavyzdžiui, košę pusryčiams, ankštinių troškinį pietums, tofu ar pupelių dubenį vakarienei.

Poveikis aplinkai

Abu modeliai paprastai daro mažesnį poveikį aplinkai nei mityba, kurioje daug mėsos. Vis dėlto veganiška mityba paprastai turi dar mažesnį pėdsaką nei vegetariška, nes pieno produktai ir kiaušiniai taip pat reikalauja pašaro, žemės, vandens ir energijos.

Tai nereiškia, kad kiekvienas veganiškas produktas automatiškai yra tvarus. Tačiau bendras principas paprastas: kuo mažiau gyvūninių produktų, tuo mažesnis vidutinis poveikis aplinkai.

Kas praktiškiau pradedančiajam Lietuvoje?

Jei svarbiausia yra palaipsniui keisti įpročius, vegetarizmas daugeliui atrodo lengvesnis startas. Valgyklose, kavinėse ar šeimos susibūrimuose vis dar paprasčiau rasti patiekalą su pieno produktais ar kiaušiniais nei visiškai veganišką variantą.

Jei motyvacija aiškiai etinė, nemažai žmonių iš karto renkasi veganizmą. Lietuvoje tam jau yra gerokai daugiau galimybių nei anksčiau: prekybos centruose nesunku rasti tofu, humuso, augalinių gėrimų, augalinių jogurtų, konservuotų ankštinių ir daug grūdinių produktų. O pradėti galima ir nuo visai pažįstamų patiekalų, pavyzdžiui, veganiškų cepelinų ar kasdienių veganiškų receptų.

Apibendrinimas

• Vegetaras nevalgo mėsos ir žuvies, bet gali valgyti kiaušinius ir pieno produktus.
• Veganas atsisako visų gyvūninės kilmės produktų ir dažniausiai tai taiko ne tik maiste.
• Abi mitybos gali būti visavertės, jei jos planuojamos sąmoningai.
• Veganiška mityba paprastai mažiau apkrauna aplinką nei vegetariška.
• Pradedant svarbiausia ne etiketė, o aiškūs kasdieniai įpročiai ir realistiškas planas.